VŽ: Apie mažesnius įkainius bankai tik kalba

Premjeras Algirdas Butkevičius užsimena apie skaidresnę ekonomiką turintį užtikrinti grynųjų pinigų operacijų ribojimą, atsiskaitymų elektroninėje erdvėje skaičius auga. Tačiau bankai elektroninių paslaugų įkainių mažinti neskuba.

Bankai teigia, kad mažesni komisiniai mokesčiai nėra įmanomi, nes per mažai atsiskaitoma kortelėmis ar internetu. Tačiau dabar, kai ne grynųjų pinigų operacijų kiekis didėja ir ateityje gali itin išaugti, apie įkainių mažinimą vis dar tik kalbama.

Pernai rudenį Lietuvos banko atlikto tyrimo duomenimis, iš mokėjimo paslaugų bankai bendrai turi pelno, bet tik jei skaičiuojamos tiesioginės, o ne bendrosios, sąnaudos. Pirmuoju atveju bankai iš mokėjimo paslaugų 2011 m. turėjo 53,3 mln. Lt pelno, antruoju, įskaičiuojant ir apskaitos, audito, personalo vadybos ar rinkodaros sąnaudas, nuostolis siekė 98,1 mln. Lt.

Ypač bankams pelningi yra kredito pervedimai, tačiau grynųjų pinigų operacijos neša nuostolį. Apribojus grynųjų pinigų atsiskaitymus, galimai padidėtų ne grynųjų pinigų operacijų kiekis, tad kitas paslaugas būtų piginti. Kita vertus, nebūtinai ribojimai atneš vietinių pervedimų ir atsiskaitymų kortelėmis augimą, nes yra šešėlio faktorius.

Lietuvos bankų asociacija tikina, kad atsiskaitymų grynaisiais ribojimas neabejotinai prisidėtų prie šešėlio ekonomikoje mažinimo, o bankai yra net pasiryžę mažinti komisinius mokesčius atsiskaitant elektroniniais kanalais, jei naujoji tvarka įsigaliotų.

DNB banko Produktų plėtros departamento vadovo pavaduotojas Žilvinas Milerius teigia, kad DNB tokių skaičiavimų neturi, o Šiaulių banko Rinkodaros ir komunikacijos departamento direktorė p. Daiva Grikšienė, paklausta dėl įkainių mažinimo įvedus grynųjų pinigų ribojimus, atsakė, kad tokie svarstymai „visuomenėje vertinami prieštaringai“. SEB banko atstovai šiuo klausimu prašė kreiptis į bankų asociaciją.

Pastaroji savo argumentų sustiprinimui pateikia reitingų agentūros „Moody‘s“ analitikų šiemet atliktą tyrimą, kuriame nagrinėjama, kaip atsiskaitymai elektroniniais kanalais veikia šalies ekonomiką.

Tyrimo autoriai suskaičiavo, kad nuo 2008 m. iki 2012 m. platesnis elektroninių atsiskaitymo kanalų naudojimas 56-iose pasaulio šalyse, kuriose buvo atliekamas tyrimas, sukūrė 983 mlrd. USD (2,6 trln. Lt) papildomą naudą šių šalių ekonomikoms ir paskatino 1,9 mln. naujų darbo vietų sukūrimą. Kitaip tariant, šių šalių ekonomikos dėl elektroninių atsiskaitymo kanalų naudojimo augo vidutiniškai 0,17 proc. punkto daugiau, o vartojimą tai padidino 0,7%.

Lietuva į tyrimą neįtraukta, tačiau, pvz., suskaičiuota, kad kaimyninėje Lenkijoje atsiskaitymas mokėjimo kortelėmis vartojimą tirtu laikotarpiu padidino 0,572%.

Tačiau verslui ir vartotojams atstovaujančios organizacijos atsiskaitymų grynaisiais ribojimo idėja nesižavi ir teigia, kad toks ėjimas gali duoti atvirkštinį efektą – padidinti šešėlį ekonomikoje. Kęstutis Kupšys, asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ vadovas, taip pat teigia, kad siūloma naujovė būtų dar vienas veiklos suvaržymas, kurį vartotojai priimtų labai neigiamai.

„Puikiai suprantu ir palaikau valdžios užmojį kovoti su šešėlio ekonomikoje mažinimu. Tačiau kyla klausimas – ar neatsitiks taip, kad stengdamiesi pažaboti šešėlį, jį dar labiau padidinsime? Gali būti, kad gyventojai ir verslas bus linkę oficialiai iš viso nerodyti jokio atsiskaitymo fakto, nei jį rodyti, nors ir mažesne apimtimi, nei yra iš tiesų“, – kalba p. Kupšys.

Matas Noreika, "Verslo žinios". 2013 m. gegužės 20 d.

Visą straipsnį skaitykite čia:
http://vz.lt/article/2013/5/20/apie-mazesnius-ikainius-bankai-tik-kalba

Komentarai