Pinigų pripampę bankai bando atsilošti

Kovo pabaigoje Lietuvos bankas paskelbė, kad populiariausių Lietuvoje mokėjimų negrynaisiais pinigais - kredito pervedimo elektroniniu būdu ir mokėjimų kortelėmis - operacijų skaičius 2012 m. reikšmingai padidėjo. Tokia plėtra, anot Vito Vasiliausko, Lietuvos banko valdybos pirmininko, sudaro prielaidas bankams peržiūrėti taikomus įkainius.

Kęstutis Kupšys, asociacijos "Už sąžiningą bankininkystę" vykdomasis direktorius (komentaras portalui "Verslozinios.lt"):

Ydinga praktika lyginti įkainius neatsižvelgiant į vietinę specifiką. Gal latvių įkainiai didesni, nes jie pelnosi iš turtingų Rusijos piliečių, kurie Latviją naudoja kaip „naująjį Kiprą“? O gal amerikiečiai protestuoja prieš įvedamus sąskaitų aptarnavimo mokesčius ir pas juos tokių mokesčių nėra, kadangi JAV eiliniai bankų klientai moka susivienyti ir dažnu atveju boikotais bei protestais priversti korporacijas atsisakyti lupikavimo planų?

Mus domina pirmiausia Lietuva. Blogiausia čia ne absoliutinis lygis, o tendencijos. Per dvejus metus, kai p. Vasiliauskas dirba centrinio banko vadovo poste, uždaryti du dideli bankai. Tikėkimės, kad nuo to bankų sistema tapo sveikesnė, nors yra ir kita to medalio pusė - ji tapo dar labiau koncentruota ir monopolistiška.

Na, ir dar kuo gali pasižymėti p. Vasiliausko vadovavimo laikotarpis? Ogi tuo, kad nepaisant žadėtų priemonių dėl bankų paslaugų kainų mažinimo, jos visą tą laiką didėjo. Didieji bankai vienas po kito skelbdavo įkainių didinimo vajus. „Lyg susitarę“, nors Konkurencijos taryba „el. pašto“, iš vieno bankininko išsiųsto kitam su raginimu kelti įkainius, taip niekada ir nerado.

Kodėl taip yra - akivaizdu. Pirmojo šių metų ketvirčio duomenimis, bankų pajamos iš palūkanų smuko aštuntadaliu, o pajamos iš komisinių išaugo... taip pat aštuntadaliu. Bankai vis dar bando „atsilošti“ smulkiųjų klientų sąskaita, nes paskolų portfelis vis dar traukiasi.

O jei vis dėlto imsime Europą, kaip kad siūlo LBA vadovas (Stasys Kropas - VŽ), tai čia tendencijos irgi labai nekokios. Esame vieni paskutinių, retais atvejais lenkdami Latviją, Bulgariją, Rumuniją, kai daromi tyrimai apie palūkanų lygį. Mokame daug už būsto, dar daugiau - už vartotojiškas paskolas. Yra gausybė vidutinio sluoksnio šeimų, kurios lengvai ištveria 8 Lt mokestį už komunalinės knygutės aptarnavimą per mėnesį, bet jos smarkiai kenčia dėl šimtus ir tūkstančius litų siekiančių palūkanų, sumokamų už ilgalaikes būsto paskolas. Bankai yra „pripampę“ pigių iš indėlininkų surinktų pinigų, bet naujos „pigios“ paskolos, deja, išduodamos vangiai.

Jei visus šiuos pastaraisiais metais stebimus procesus galime vadinti sąžiningu bankų elgesiu kitų ūkio sistemos dalyvių atžvilgiu - tai aš mėnulietis.

Belieka viltis, kad alternatyvios atsiskaitymų sistemos padės gerokai išjudinti šią rinką ir bankus privers mažinti savo apetitus. Klientai prarandami labai lengvai, o surandami - labai sunkiai.

Nuoroda: http://vz.lt/blog/2013/5/31/pinigu-pripampe-bankai-bando-atsilosti

Komentarai