Tyrimas: banko sąskaitą turi ir mokėjimo paslaugomis naudojasi dauguma Lietuvos gyventojų

Vilnius, 2012 m. balandžio 5 d.

Banko sąskaitas Lietuvoje turi devyni dešimtadaliai gyventojų, o dauguma likusiųjų jų neturi, nes nereikia. Tai paaiškėjo Lietuvos banko užsakymu atlikus šalies gyventojų ir bankų apklausą.

„Tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje bankinių paslaugų skverbtis pasiekė aukštą lygį. Nėra socialinių grupių, turinčių ribotą prieigą prie banko sąskaitos ar mokėjimų paslaugų. Banko sąskaitos neturi maža dalis žmonių, jie teigia tokių paslaugų nepasigendantys ir dėl to nejaučiantys diskomforto“, – tyrimo rezultatus komentavo Lietuvos banko valdybos narys Vaidievutis Geralavičius.

Tyrimą, kuriuo siekta išsiaiškinti šalies gyventojų naudojimosi banko sąskaita bei atsiskaitymo grynaisiais ir mokėjimo kortelėmis įpročius bei prioritetus, atliko bendrovė „Spinter tyrimai“. Ji vasario 20–28 d. apklausė 1008 respondentus visoje šalies teritorijoje.

Apklausa parodė, kad banko sąskaitas turi 91 % 18–75 m. respondentų. 2 % apklaustųjų nurodė, kad dalijasi vieną sąskaitą su kitu asmeniu. Banko sąskaitos neturi 7 % apklaustųjų, iš jų dauguma (77 %) nurodė, kad turėti banko sąskaitą jiems nėra poreikio. Tik vienas respondentas pažymėjo, kad bankas atsisakė atidaryti sąskaitą (priežastis – nepateikti dokumentai).

Didelį prieinamumą prie banko sąskaitų yra pasiekusios socialinės grupės, kurių didesnė tikimybė susidurti su finansine atskirtimi. Tai žmonės su mažomis pajamomis (įskaitant bedarbius, pensininkus, neįgaliuosius), žemesnio išsilavinimo, gyvenantys kaimo vietovėse. Pagal apklausos rezultatus, banko sąskaitą turėjo beveik 88 % jaunimo (18–25 m.) ir vyresnio amžiau žmonių (56 m. ir daugiau), 87 % – su nebaigtu viduriniu išsilavinimu, 86 % – gaunantys mažiau kaip 1 000 litų asmeninių pajamų po mokesčių per mėnesį. Toks pats lygis (86 %) užfiksuotas tarp bedarbių ir gyvenančių kaimo vietovėse.

Galimybę naudotis pagrindine mokėjimo sąskaita Lietuvos bankas tyrė atsižvelgdamas į Europos Komisijos rekomendaciją, kurios tikslas – padidinti finansinę ir socialinę įtrauktį. Tuo tikslu apibrėžtas minimalus mokėjimo paslaugų krepšelis, jį sudaro prieiga prie pagrindinės mokėjimo sąskaitos ir su ja susietos mokėjimo paslaugos (grynųjų pinigų įmokėjimas į sąskaitą ir išėmimas, lėšų įskaitymas, kredito pervedimų inicijavimas, sąskaitų apmokėjimas tiesioginiu debetu, operacijos debeto kortele, prieiga prie internetinės bankininkystės).

„Nors Lietuvoje užtikrinama palyginti aukšta finansinė įtrauktis ir de facto pasiektas Europos Komisijos rekomendacijoje nurodytas tikslas, toliau atidžiai stebime būtiniausių bankinių paslaugų rinką ir planuojame daugiau tyrimų, kuriuos atliekant dėmesys bus koncentruojamas ne tik į bankinių paslaugų prieinamumą, bet ir jų kainų pagrįstumą sąnaudomis“, – sakė V. Geralavičius.

Siekiant padidinti būtiniausių bankinių paslaugų rinkos skaidrumą, pernai rudenį Lietuvos banko interneto svetainėje sukurtas specialus skyrius „Mokėjimo paslaugų įkainiai“ . Vartotojų patogumui jame pateikti ir nuolat atnaujinami dažniausiai gyventojams teikiamų bankų, kredito unijų, mokėjimų įstaigų paslaugų standartiniai įkainiai, sudaryta galimybė juos palyginti ir pasirinkti pigiausių paslaugų teikėjus.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Komentarai