"Respublika": Bankų aukos vienijasi tiesos paieškai

Bankų aukos vienijasi tiesos paieškai

2011 lapkričio mėn. 1 d. 10:30:27
Danas NAGELĖ, „Respublikos“ žurnalistas

Prieš tris savaites įsikūrusios asociacijos „Už sąžiningą bankininkystę“ narių gretos per tokį trumpą laiką išaugo dešimteriopai. Asociacijos vykdomasis direktorius finansų specialistas Kęstutis KUPŠYS interviu dienraščiui „Respublika“ sakė, kad burtis vertė vis labiau piktnaudžiaujantys komerciniai bankai, o paskutinis lašas, perpildęs kantrybės taurę, buvo „DnB Nord“ banko, 640-iai žmonių atnešusio apie 100 mln. litų nuostolį, veiksmai.

- Ką vienija asociacija „Už sąžiningą bankininkystę“ ir kokie jos tikslai?

- Veikiame dar tik tris savaites, bet į asociacijos veiklą kaip nariai įsiliejo jau apie 30 žmonių. Dauguma tų, kurie ateina, turi savų nuoskaudų, patirtų dėl bankų. Asociacija iš esmės atsirado todėl, kad trys žmonės su bankais turėjo labai konkrečių problemų ir nusprendė vienytis, nes atskirai kovoti su bankais ir laimėti yra neįmanoma. O susivieniję ir tapę juridiniu asmeniu jie iš karto įgauna didesnį svorį.

Didžiausia problema, kurią visi asociacijos nariai labai skaudžiai išgyvena, yra bylos su „DnB Nord“ banku dėl beveik 100 mln. litų nuostolių, kuriuos jie patyrė. Žmonės nuostolius patyrė dėl to, kad investavo į sudėtingą finansinį produktą, o bankas nesugebėjo išaiškinti rizikos. Žmonės visi tvirtina, kad bankas juos suklaidino. Banko klientams investicija buvo ne tik rizikinga, bet ir pražūtinga. Ar bus padengti nuostoliai - tuoj paaiškės, nes vyksta teismai.

- O pats bankas ar patyrė nuostolių?

- Bankas išlošė, nes obligacijoms skolino pinigų už dideles palūkanas. Dabar tas palūkanas verčia žmones mokėti. Kol jie bylinėjasi, dar ir delspinigiai kapsi. O paskolino daug daugiau, nei buvo vertas įkeistas turtas.

Dabar su banku bylinėjasi apie 40 žmonių. Tačiau didžiausia bėda yra ta, kad visuomenė gali nesužinoti tiesos ir to, kaip viskas baigsis. Gauname signalų, kad teismuose linkstama tokio pobūdžio bylas nagrinėti uždaruose posėdžiuose, nes „DnB Nord“ bankas sako norintis saugoti komercines paslaptis. Jei kiekvieno istorija būtų paviešinta, ji ir kitus pamokytų nesivelti į tokio pobūdžio sandorius, todėl viešumas yra būtinas. Bet bankas viešumu nesuinteresuotas. Beje, nuo lapkričio „DnB Nord“ keičia pavadinimą. Tai šį tą galbūt reiškia.

Tačiau mes nudžiugome išgirdę kalbas apie tarėjų institutą teismuose. Lietuvos piliečiai galės tikėtis teisingesnių sprendimų, ypač sprendžiant tokias rezonansines bylas. Nes kai teisėjai pasako, kad posėdis uždaras, ir visus išprašo lauk, visa medžiaga tampa slapta. Aš net nieko kitiems negalėčiau papasakoti. Asociacijos tikslas ir yra šviesti visuomenę per pavyzdžius ir ne tik padėti kovoti, bet ir iš anksto patarti, kur nereikėtų veltis.

- Versle paprastai abi sandorio pusės yra lygiavertės. Ar egzistuoja lygiateisiškumo principas tarp bankų ir jų klientų?

- Neturime Lietuvoje kitos tokios ūkio šakos, kur tas nelygiavertiškumas būtų taip ryškiai matomas. Pačiupinėjęs duoną ar rūbą ir nepatenkintas jo kokybe gali grąžinti prekę pardavėjui, tave apgins ir vartotojų teisių gynimo institucijos. Ir verslas suinteresuotas, kad vartotojas būtų patenkintas. Kai ateiname į finansų sektorių ir ieškome to paties, nieko panašaus nepamatome. Lygiateisiškumo nėra jokio.

Pabandykite ateiti į banką ir pakeisti kokias nors sąlygas - į jus pažiūrės kaip į kvailį ir pasišaipys, kad tyčiojatės. Net praktikos tokios nėra, kad smulkus klientas galėtų derėtis. Visus nelygiateisiškumo vaisius pamatai tik tada, kai užgula problemos. Tarkim, žmogus nespėja sumokėti kokios įmokos, vėluoja keletą dienų - bankas iš karto ima grasinti nekreipdamas dėmesio į jokias aplinkybes. Neaišku kodėl, bet bankai taip nesirūpina savo reputacija kaip verslas kituose sektoriuose. Verslo etikos - jokios. Bankų etika egzistuoja turbūt tik kokiuose nors vadovėliuose, esančiuose atokiau nuo Lietuvos. Pas mus, deja, ją įdiegti užmiršo.

- Lietuvoje veikia tų pačių skandinavų ar danų bankų filialai. Lietuvoje jie labiau sužvėrėję?

- Taip jau yra. Štai pasaulinės reikšmės gigantas „Citigroup“ sutiko kompensuoti 258 mln. dolerių (640 mln. litų) investuotojams, kurie įdėjo pinigus į banko siūlomus produktus. Tai jau trečia plačiai žinoma stambi kompensavimo suma per pastarąjį laikotarpį. Prieš tai JAV „Goldman Sachs“ kompensavo pusės milijardo dolerių (1,24 mlrd. litų) nuostolį, o „JP Morgan Chase“ kompensavo 150 mln. dolerių (372 mln. litų).

Visą interviu skaitykite www.respublika.lt »

Komentarai